_

2014 m.  savo veiklą pradėjo Ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacija (EPPA).

Atsižvelgdama į informacijos apie ekologiją stoką Lietuvoje, asociacija sieks skleisti informaciją apie ekologiško produkto vertę visuomenei, tobulinti ekologinių produktų gamybos ir prekybos teisinę bazę bei įtvirtinti ir išplėtoti ekologiško ūkininkavimo, gamybos, prekybos ir vartojimo tradiciją Lietuvoje.

Atlikti tyrimai rodo, kad nors dviems trečdaliams lietuvių rūpi naudoti ekologiškus produktus, dauguma nežino, kokie jų pranašumai ir nauda sveikatai bei kaip juos atpažinti.

„Asociaciją įkūrėme, pirmiausia, atsižvelgdami į informacijos apie ekologiškus produktus poreikį. Visuomenėje galima aptikti tam tikro supratimo apie ekologiškumą nuotrupas, tačiau retas vartotojas žino, kas yra ekologiškas produktas ir kuo jis išsiskiria iš įprastinių. Pavyzdžiui, dauguma lietuvių – 41 proc. – renkasi ekologiškus maisto produktus ir gėrimus, mat apie šias prekes žino daugiau nei apie tokias kaip higienos priemonės ar buitinė chemija. Taigi vienas mūsų tikslų – teisingai informuoti visuomenę apie ekologiškų produktų koncepciją ir naudą“, – sako Andrius Samaitis, EPA pirmininkas, parduotuvės „Biosala“ vadovas.

Pasak A. Samaičio, ekologiškų maisto produktų standartas yra propaguojamas ir skatinamas daugumoje Europos Sąjungos šalių kaip labiausiai tausojantis žmonių sveikatą ir gamtą. Tuo metu Lietuvoje valstybė ekologinių produktų vartojimo beveik neskatina, informacijos apie jų naudą žmonių sveikatai ir aplinkai yra mažai, todėl nuo 2007 metų mažėja ekologinių ūkių bei jų gaminamos produkcijos įvairovė – 2007 metais ekologinių ūkių skaičius siekė 2855 vnt., o 2012 m. – 12 proc. mažiau.  Šiandien pagal ekologinių ūkių žemėlapį jų skaičius dar mažesnis  ir jie sudaro 5 proc. bendro žemės ūkio ploto.

Visgi galutinius ekologiškus produktus mažais kiekiais gamina tik kelios dešimtys ūkių. Siekdama sėkmingos ekologiškų produktų plėtros, EPA savo veiklose glaudžiai bendradarbiaus su Ekologinių ūkių asociacija bei vartotojų organizacijomis, tokiomis kaip Lietuvos vartotojų institutas, kurdami tikslingai veikiančią pilną verslo grandinę. Asociacija taip pat sieks inicijuoti ekologinių produktų vartotojų mokymus, rinkos tyrimus bei teisinių aktų pakeitimus, sudarančius palankesnes sąlygas ekologinių produktų gamybai ir vartojimui. 20-metį veikiančią ekologinių ūkių programą visi jau pamiršo Naujai įsteigtos asociacijos planuose – bendradarbiavimas su valdžia bei skatinimas imtis veiksmų. „Nors Lietuvoje yra gerosios praktikos pavyzdžių, susijusių su ekologija, vis dar dažnai neįžvelgiama bendro intereso ekologiškų produktų vartojimo plėtroje. Pavyzdžiui, sėkmingai prieš daugiau nei 20 metų startavęs ir lietuviško ekologinio ūkio tradicijai pamatus padėjęs Tatulos projektas buvo užgožtas kitų, su ekologija nesusijusių biudžeto pinigais remiamų iniciatyvų. Tai ir sieksime pakeisti“, – pasakoja A. Samaitis.

Prengta pagal grynas.delfi.lt informaciją.

Comments are closed.